„Tikrai turiu patvirtinti, kad knygos rašymas ir leidyba yra ilgas, kantrybės reikalaujantis darbas ir neįmanoma greitai parašyti sodraus, gerai suausto teksto. Tad galiu nuraminti: antroji knygos dalis nebuvo parašyta per kelis mėnesius, ji ruošta taip pat ilgai ir kruopščiai, kaip ir pirmoji“, – pristatydamas daugelio skaitytojų įvertinto romano „Moneta labirintas“ antrąją dalį sako Mantas Adomėnas.Romane „Moneta labirintas II“ Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę tiesos link. Kur nuves paslaptis, užšifruota nužudyto jų mokytojo Leono rankraštyje? Ar pavyks išardyti šnipų tinklą Lietuvos valstybės institucijose, kurį žymi akrostichas OCTAVUS? Kaip pagrindinis knygos herojų priešininkas – Akademikas – susijęs su senovine Trečiosios Romos teorija? Koks tikrasis „Velnio piršto“ projekto, arba „Prarasto šanso“ brolijos, tikslas – ir ar pavyks jam pasipriešinti?Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.„Tikrasis autoriaus meistriškumas pasireiškia gebėjimu pateikti ilgai klaidžiais keliais vedžiotam skaitytojui įtikinamą atsakymą ir jaudinamai, neužgesinant medžioklės įkarščio, prie jo priartėti. Antroje romano dalyje Mantas Adomėnas šį egzaminą išlaikė: šalia žaidimų architektūros prasmėmis, dar vieno istorinio intarpo ir patrauklių semantinių pratybų joje ir vėl į pirmą planą iškyla žvalgybos darbuotojų veikla, o galiausiai po atvirai biblinės šėtoniško gundymo scenos įvyksta ilgai brendusios dramos atomazga“, – mintimis dalijasi Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja.Anot autoriaus, antroje dalyje labai svarbi tampa erdvė, o miestų, kuriuose vyksta veiksmas, sąrašas dar pailgėja.„Pirmoji romano dalis kūrė pasaulį ir tam neišvengiamai reikėjo daugiau ekskursų į praeitį, kurie padeda suprasti, kas knygos herojai, kokie jie žmonės, iš kur ateina, kas juos formavo. O be istorijos to pasaulio nei sukurti, nei suprasti neišeina. Tuo tarpu antroji romano dalis yra daugiau geopolitinė, o geopolitika – tai žemėlapio ir erdvės menas. Taip romane atsiranda nauji kertiniai erdvės taškai. Pavyzdžiui, Stambulas ir Ukraina – tai erdvės, kur kariniu ir metafiziniu būdu susiduria Vakarų ir Rytų istorijos sampratos. O Roma ir Viena tampa romano veiksmo dalimi, nes ten skleidžiasi geopolitinis dabar vykstančio Didžiojo Žaidimo vaizdas, ir be tų geografinių atramų būtų vargiai įmanoma nupiešti vykstančio konflikto mentalinį ir konceptualų žemėlapį“, – įsitikinęs M. Adomėnas.„Monetą labirintą“ rekomenduoju visiems, kurie dar neskaitė.“Rita Miliūtė, žurnalistė„Moneta labirintas“ – tikrai knyga-įvykis Lietuvoje. Filosofinis šnipinėjimo romanas …. Daug čia autentikos, pasakojimas užkabina, su dideliu nekantrumu laukiu antros dalies.“Audrius Ožalas, žurnalistas, literatūros apžvalgininkasMantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete, daktaro disertaciją apsigynė Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta labirintas II“ – antroji dilogijos knyga (pirma – „Moneta labirintas“, „Baltos lankos“, 2023).