Galima sakyti, kad kiekvienai akimirkai ir kiekvienai nuotaikai yra savas medis... O jei ieškai meilės ar ją praradai, visada ateik prie figmedžio. ELIF SHAFAK (Elif Šafak, g. 1971 m.) – viena žymiausių vidurinės kartos turkų rašytojų, rašanti turkiškai ir angliškai, dėstanti politologiją ir sociologiją Turkijoje bei JAV. Kontroversiška jos proza pakerėjo daugybę skaitytojų visame pasaulyje: rašytoja yra išleidusi 19 knygų, jos kūryba verčiama į 55 kalbas. Tapatybės paieškos, kultūros ir tradicijų reikšmė šiandienos pasaulyje, jų įtaka žmonių tarpusavio santykiams yra vienos pagrindinių rašytoją dominančių temų. Lietuvoje jau išleisti didžiulį skaitytojų susidomėjimą pelnę E. Shafak romanai: „Keturiasdešimt meilės taisyklių“, „Ledinukų rūmai“, „Trys Ievos dukterys“, „Stambulo pavainikė“, „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“. 1974 metai, netrukus įsiplieksiančio graikų ir turkų karinio konflikto Kipre išvakarės. Nesantaikos draskomoje Nikosijoje gyvena įsimylėję Kostas ir Defnė, priversti slapstytis nuo priešiškų akių – graikui ir turkei, krikščioniui ir musulmonei nevalia bičiuliautis, juo labiau mylėti. Saugiu prieglobsčiu jaunuoliams tampa „Laimingosios figos“ taverna, vienintelė vietelė, kurioje po svyrančiomis medžio šakomis ir prieskonių girliandomis Kostas ir Defnė gali pamiršti už durų tvyrančius įtampą ir nerimą. Tavernos viduje, stiebdamasis virš prakiurusio stogo, auga figmedis, slaptų įsimylėjėlių susitikimų ir tylių išsiskyrimų liudininkas, karo, suskaldžiusio Nikosiją į šipulius, stebėtojas. Šis figmedis tampa ir naujo gyvenimo, Kosto ir Defnės kuriamo daugiau nei 10 tūkstančių kilometrų nuo Kipro nutolusioje saloje, dalimi. Londone auganti šešiolikmetė Kosto ir Defnės dukra Ada priversta tenkintis menkomis tėvų prisiminimų apie gyvenimą Nikosijoje nuotrupomis.