Tai buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemių nykstančio paveldo fotografijų albumas. Daugelis albumo nuotraukų yra iš tų kraštų, kurie, istoriko Timothy Snyderio žodžiais tariant, ano šimtmečio vidury buvo virtę kruvinomis žemėmis. Bet ir anksčiau, kaip teigia Tomas Venclova šioje knygoje skelbiamoje esė, šie plotai ėjo iš rankų į rankas, regėjo galybę negandų. Atitekdavo tai rytų slavų kunigaikštystėms, tai Lietuvai, tai Lenkijai; būdavo okupuojami rusų, austrų, paskui sovietų ir nacių; pareidavo savo senosioms valstybėms, o paskiausiai – naujoms, ką tik išsilukštenusioms Baltarusijos ir Ukrainos respublikoms. Nemaža paminklų patyrė nepavydėtiną likimą: caro laikais katalikų ir unitų šventovės tapo cerkvėmis, vėliau buvo sprogdinamos, paverstos sporto salėmis, remonto dirbtuvėmis, sandėliais, šaudyklomis... Negandos ir laikas iš pilių, vienuolynų, šventovių paliko vien fragmentus ar griuvėsius. O tai, kas ten vyksta mūsų dienomis, veikiausiai pranoksta baisiąsias praeities negandas.Lietuvoje šie paminklai dažniausiai prižiūrimi, tačiau baltarusių ir ukrainiečių žemėse jie nukentėjo kur kas labiau. Kas iš jų liks pasibaigus karui ir žlugus totalitarizmui, galime nuspėti. Juo didesnės svarbos įgyja šie fotografiniai atvaizdai – juose užfiksuota tai, kas liko, bet neilgai trukus, matyt, galutinai išnyks.Albumą vainikuoja senosios ir dabartinės Lietuvos sostinės Vilniaus vaizdai. Jie nuteikia kur kas šviesiau, nors fotografo objektyvas ir čia paprastai fiksuoja apleistus architektūros paminklus.Albumo fotografijos liudija, kad šių žemių architektūros paminklai priklauso tai pačiai kultūrinei erdvei: juos kūrė tie patys architektai, vadovaudamiesi bendrų estetinių principų, fundavo tie patys mecenatai, jie įkūnija bendrą istorinę atmintį.