Pasižymi drėkinamuoju, maitinamuoju, minkštinamuoju, priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu.
Naudojamas odai apsaugoti nuo klimato veiksnių poveikio ir nuo ultravioletinių spindulių; subrendusiai suvytusiai, pažeistai ir jautriai odai prižiūrėti; minkštinti ir suerzinimui bei įtrūkimams panaikinti; švelniai vaikų odai prižiūrėti (natūralus antiseptikas); kaip antiedeminė ir priešuždegiminė priemonė, esant sąnarių pabrinkimams ir skausmui.
Gali būti naudojamas grynas, kaip natūralių eterinių aliejų pagrindinė sudedamoji dalis, lašinamas į kosmetines priemones.
Sviestmedžių aliejus gaminamas iš tropinių sviestmedžių (Butyrospermum parkii, Sapotaceae šeimos) rinktinės žaliavos šalto presavimo būdu ir rafinuojamas. Sviestmedžiai auga Sudane, Vakarų Afrikoje (Ganoje, Nigerijoje, Malio respublikoje).
Beveik visuose istoriniuose metraščiuose, pasakojančiuose apie Afriką iki XIX a., minimas sviestmedžių aliejus. Dar Kleopatros viešpatavimo laikais Egipte išsirikiuodavo ilgi karavanai su moliniais ąsočiais, kuriuose būdavo gabenamas ir laikomas sviestmedžių aliejus.
Daugelį šimtmečių Afrikos žemyne buvo naudojamas sviestmedžių aliejus. Šis aliejus yra afrikinės farmakologijos pagrindas. Naujagimiams daromas masažas su sviestmedžių aliejumi, kuris saugo jų odą sunkiomis klimatinėmis sąlygomis, aliejus naudojamas ir naujagimių bambagyslės užgijimui.
Dar 1940 m. daugelis mokslinių stebėjimų patvirtino, kad tautos, naudojančios sviestmedžių aliejų, beveik neserga odos ligomis, o jų oda nuostabiai lygi ir tampri.
Sviestmedžių aliejus puikiai saugo odą ir plaukus nuo karšto afrikinio klimato. Daugelis muilo gamintojų sviestmedžių aliejų naudoja kaip žaliavą.
SVIESTMEDŽIŲ ALIEJAUS POVEIKIS: drėkinamasis, maitinamasis, minkštinamasis, priešuždegiminis, antiseptinis, nuo pabrinkimų, regeneruojamasis, apsauginis.