Aplinkiniai dažnai teigia, kad moteriai iki trisdešimt reikėtų kažkur suspėti, ką nors jau būti nuveikus, nusipirkus, pagimdžius. O jei nespėjai – kas tada? Artėjant šiam neva lemtingam gimtadieniui, romano herojė Jurga ieško savęs, meilės ir gyvenimo prasmių Londone. Tuo tarpu paraleliškai, lyg Jurgos svarstymų paikumo atsvara, veriasi sudėtingas jos prosenelės gyvenimo tarpsnis tarpukario Kaune.„Kadaise, rašydama šią knygą, pati jutau amžėjimo nerimą. Tačiau jis tetruko tol, kol atsigręžiau į vieną svarbiausių savo giminės moterų – Salviną Jasiunskienę. Būdama tokio pat amžiaus, kokio sulaukusi aš svarsčiau, ką man mylėti ir kuo būti, kai užaugsiu, prosenelė gimdė per bombardavimus, slapstėsi nuo persekiojimo ir neteko beveik visko, kas jai buvo brangu. Kuo labiau domėjausi jos gyvenimo istorija, tuo stipriau suvokiau, kokia likimo malonė yra tiesiog ieškoti savęs, kai visa kita iš tiesų jau turi.“ – Vaiva RykštaitėRomanas „Trisdešimt“ 2018 m. apdovanotas Kazimiero Barėno literatūrine premija. Jūsų rankose – antrasis, po septynerių metų pasirodęs, šios knygos leidimas.Vaiva Rykštaitė – filosofijos magistrė, populiarių knygų suaugusiesiems ir vaikams autorė, tinklaraštininkė, LRT skiltininkė, Rašytojų sąjungos narė, kurso „Kaip parašyti ir išleisti knygą“ kūrėja ir mentorė, daugiavaikė mama, meilės emigrantė, jau dešimt metų namus kurianti Havajuose.„Trisdešimt“ – skiriamoji juosta tarp to, kas buvo, ir to, kas yra. Tarp lūkesčių ir realybės. Vietomis net skausmingai atviras, bedantis į visuomenės ydas ir klaidas, tokias bendražmogiškas, tokias pažįstamas. Nes romane viskas taip artima ir tobulai suprantama. Kiekvienam, kuris bandė kur nors pritapti. Kiekvienam, kuris bandė save pakeisti. Kiekvienam, kuris vis tikrina savo paties galiojimo laiką – ar jau? Kuris ieško egzistencijos paribių ir užribių, balansuoja ant ribos ir tuo pat metu tiek bijo nukristi, tiek laukia laisvės, kurią jauti tik krisdamas.“ – Patricija Tilvikaitė, tinklaraštis book.duo