Monografijoje, remiantis pirminiais sanskrito ir pali kalbų šaltiniais ir gausia kritine literatūra, analizuojamas visas spektras savitų indiškos filosofijos idėjų ir koncepcijų, mitologinės, religinės doktrinos bei specifiniai kultūriniai Indijos reiškiniai. Daug dėmesio joje skiriama Indijos ir Vakarų intelektinei sąveikai, atskleidžiami ir demaskuojami Vakaruose vis gyvuojantys stereotipizuoti indiškos kultūros vaizdiniai. Knyga skiriama ne tik plačiam mokslininkų ratui – filosofams ir religijotyrininkams, psichologams ir istorikams, bet ir visiems besidomintiems tiek indiškąja mąstymo tradicija, tiek ir lyginamąja, hermeneutine tarpkultūrinės sąveikos problematika.